Kiek laiko vaikai turėtų praleisti žaisdami?

Neretai tenka matyti vaikus, įbedusius nosis į planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną, retas kuris šiais laikais vaikštinėja su draugais po apylinkes ir tyrinėja pasaulį. Dabar gyvename amžiuje, kai technologijos tapo pagrindiniu vaikystės pakeleiviu. Vaikai gali bendrauti su kitais vaikais visame pasaulyje naudodamiesi virtualiomis pokalbių programėlėmis ir žaisti vaizdo žaidimus. Tačiau tyrimai rodo, kad ši auganti tendencija gali būti ypač kenksminga ir nenaudinga vaikams. Didėjant vaikų praleidžiamam laikui prie ekrano, padaugėjo ir neigiamo poveikio socialiniams įgūdžiams ir psichikos sveikatai. Kai kurie ekspertai netgi teigia, kad technologijos daro neigiamą poveikį ne tik vaikams, bet ir subrendusiam jaunimui. Taigi, kiek laiko vaikai turėtų praleisti žaisdami? Atsakymas gali jus nustebinti! Skaitykite toliau ir sužinokite daugiau!

Šimtmečius vaikai mėgo žaisti su įvairiais žaislais ir žaidimais. Tačiau per pastaruosius keletą dešimtmečių vaikų žaidimams skiriamo laiko labai stipriai sumažėjo. “Norstat” tyrimo duomenimis, jei dar 2000 m. vaikai žaisdami lauke praleisdavo vidutiniškai 9,5 valandos per savaitę, tai 2014 m. Tik tai 3 valandas. 2020 m., pasaulį ištikus pandemijai, valandų praleidžiamų ne prie ekrano skaičius dar labiau sumažėjo, nes vaikai ne tik įgudo ir įprato mokytis nuotoliniu būdu, bet ir leisti ten savo laisvalaikį - bendrauti su draugais, mokytojais, ieškoti, tyrinėti ir t.t. Konkretesnius tyrimų rezultatus, matyt, galėsime pamatyti kelių metų bėgyje, kai mokslininkai ir duomenų analitikai surinks pakankamai informacijos apie pasikeitusius vaikų įpročius, ir kokie jie išliko net pandemijai pasitraukus.

Kalbant apie technologijas, jų poveikis vaikams gali skirtis priklausomai nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus ir technologijų tipo. Ir nors dauguma vaikų ir paauglių dabar turi prieigą prie išmaniųjų telefonų ar kitų prietaisų, poveikis skirtingoms amžiaus grupėms gali būti labai įvairus. Mažus vaikus paprastai traukia prietaisai su spalvingu ir įtraukiančiu turiniu, kuris nors ir turi lavinamojo poveikio, tačiau dažnai būna grįstas galvojimo nereikalaujančiu turiniu, tad vaikams tai tarsi savotiškos atostogos nuo smegenų darbo. Prie tokių “atostogų” pripratus, gana sunku to atsisakyti ir įjungti mąstymą, kai galiausiai to vis tik prireikia. Tyrimais nustatyta, kad pernelyg didelis priklausomumas nuo prietaisų yra susijęs su sumažėjusia tarpusavio empatija ir nuobodulio jausmu kitų žmonių draugijoje. Todėl vyresni vaikai ir paaugliai renkasi “bendravimą už sienos”, kitaip sakant, jaučiasi drąsesni ir atviresni, nei bendraujant tiesioginio kontakto būdu.

Tėvai dažnai nustemba sužinoję, kiek valandų jų vaikai praleidžia žiūrėdami į ekraną. Gausybė atliktų tyrimų parodė, kad paaugliai vidutiniškai beveik penkias valandas per dieną žiūri televizorių, žaidžia vaizdo žaidimus, naršo internete ir rašo žinutes. Tai apima ir darbą mokykloje, ir laisvalaikį, pavyzdžiui, knygų skaitymą, muzikos klausymąsi ar bendravimą su draugais. Svarbu prisiminti, kad šie įpročiai neišnyks per vieną naktį. Gali prireikti kelerių metų, kol jūsų vaikas išsiugdys sveikus įpročius. Tačiau jei norite paskatinti juos būti aktyvius ir išlaikyti gerą fizinę formą, pabandykite vadovautis šiais patarimais:

• Pasirūpinkite, kad vaikas pakankamai miegotų. Vaikams reikia maždaug devynių valandų nepertraukiamo miego kiekvieną naktį.
• Skatinkite vaiką kuo daugiau žaisti lauke. Tai reikėtų daryti nuo pat mažens. Laiko leidimas lauke padeda ugdyti socialinius įgūdžius ir moko vaikus pažinti gamtą. Jei vaikas nerodo susidomėjimo būti lauke, kaip paskatinimą, galite nupirkti judėjimo priemonę, pavyzdžiui: balansinį dviratuką, stumiamą triratuką ar paspiriamą mašinėlę. Tokiu būdu vaikui būti lauke bus tikrai įdomiau nei tiesiog eiti pasivaikščioti.
• Apribokite laiką, praleidžiamą prie ekrano. Rekomenduojama jaunesniems nei 18 metų vaikams ne daugiau kaip dvi valandas per dieną praleisti prie ekrano.
• Nustatykite ribas, kokią mediją žiūri jūsų vaikas. Pavyzdžiui, televizorių žiūrėkite tik vieną valandą per dieną, užblokuokite ir atjunkite netinkamas vaikų amžiui programas.
• Nelaikykite elektroninių prietaisų miegamuosiuose. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie savo kambariuose žiūri per daug televizoriaus, rečiau sportuoja.
• Mokykite vaiką socialinės atsakomybės ir tinkamo skaitmeninio bendravimo. Vaikai, kurie mokosi pagarbiai elgtis su kitais internete, rečiau tyčiojasi iš kitų.
• Pasikalbėkite su vaiku apie elektronines patyčias. Kibernetines patyčias galima apibrėžti kaip "technologijų naudojimą siekiant priekabiauti, grasinti, gąsdinti, žeminti, gėdinti, gąsdinti ar kitaip kenkti kitam asmeniui".
• Atkreipkite dėmesį į savo elgesį. Tėvai, kurie rašydami SMS žinutes vairuoja, tris kartus dažniau patenka į eismo įvykį nei tie, kurie to nedaro. Tėvai patys nuolat įnikę į ekranus, tikrai nerodo tinkamo pavyzdžio savo vaikams.

Klaida yra manyti, kad atsakymą į klausimą “kiek laiko vaikai turėtų praleisti žaisdami” galima nusakyti konkrečiu valandų skaičiumi. Kiekvienam vaikui tinkamas laiko kiekis žaidimams gali būti skirtingas, priklausomai nuo keleto veiksnių.

Vaikams augant, jų poreikiai, interesai ir energijos lygiai skiriasi, taip pat tokie veiksniai kaip oras, metų laikas ir vaiko fizinė sveikata turi įtakos nustatant optimalų laiką, kada vaikas turėtų atsitraukti nuo ekrano ir praleisti žaidžiant, nesvarbu namuose ar lauke, su žaislais ar be jų, vienas ar su draugais. Daugelį dalykų lemia vaiko raidos poreikiai, o žaidimas lauke su draugais yra ypatingai svarbi vaiko socialinio, emocinio ir fizinio vystymosi dalis. Kasdien žaisdami lauke vaikai turi galimybę tobulinti įvairius įgūdžius, pavyzdžiui, pusiausvyros ir koordinacijos gebėjimus, visa tai vadinama - stambiosios motorikos lavinimu. Daugiau apie žaislus padėsiančius lavėti vaiko stambiajai motorikai skaitykite čia. Žaisdami su draugais vaikai taip pat lavina socialinius įgūdžius, tokius kaip bendravimas su kitais, buvimas komandos nariu, pasitikėjimas ir pan.

Vaikai neateina į pasaulį mokėdami žaisti, jie to mokosi iš suaugusiųjų, imituoja jų veiksmus ir poelgius, vėliau žodžius ir sakinius. Pirmieji septyni vaiko gyvenimo metai - tai nesibaigianti kūrybą ir pasaulio atradimas per žaidimą. Ir nors žaidimai yra labai svarbi vaiko dienotvarkės dalis, be suaugusiųjų pagalbos tinkamų rezultatų pasiekti nepavyks. Mes, suaugę, turime parinkti tokius žaislus, kurie lavintų, suteiktų neribotą fantaziją ir padėtų vaikams suprasti, kaip veikia aplinkinis pasaulis ir jame esantys daiktai. Pavyzdžiui vaikui žaidžiant su lėle kūdikiu, ugdomas estetikos suvokimas, rūpestis kitais ir dar daugelis kitų teigiamų veiksnių. Daugiau apie lėlių naudą vaikams skaitykite čia. Taip pat, lavinamieji žaislai tokie kaip dėlionės, lavinamieji stumdukai ar lavinamieji kubai, padeda ugdyti smulkiosios motorikos įgūdžius. Daugiau apie žaislus smulkiajai motorikai lavinti skaitykite čia.

Tyrimai rodo, jog negalima visiškai uždrausti naudotis vaikams technologijomis, nes jos yra šiuolaikinio pasaulio dalis, tačiau atitraukti vaiką nuo ekrano, su juo užsiimti ir skirti dėmesio fizinei veiklai, žaidimui lauke ar su žaislais - suaugusiųjų atsakomybė ir pakankamas laiko skyrimas. Kuo daugiau vaikas žais žaidimus ne ekrane, o pajungdamas savo fantaziją, tuo mažiau agresyvumo, pasyvumo ir neveiksnumo mes matysime. Vienas pats vaikas sunkiai gali atskirti ir suprasti, kokia veikla yra įdomesnė ir naudingesnė tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, todėl suaugusių indėlis yra ypač svarbus.

Dabartinė žaidimų laiko mažėjimo tendencija reiškia, kad vaikai negauna įvairių privalumų, kuriuos teikia reguliarus žaidimas lauke. Įrodyta, kad laiko leidimas gamtoje gerina psichinę sveikatą (mažina stresą), taip pat gerina fizinę sveikatą (gerina miegą). Kiekviena karta yra skirtinga ir turi savus poreikius ir tendencijas, tačiau jos visos atsiranda iš tam tikrų šaknų ir genetinio palikimo. Tad skatinkime vaikus žaisti, parodykime, kokius žaidimus žaidėme vaikystėje mes patys ir padėkime atskleisti neatrastus vaikų pojūčius ir potyrius. Žaidimai daro laimingesniais ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius!